Susirašinėjimas mokykloje: tikslai, mokinių epistolinės veiklos formos ir būdai nuo Célestin Freinet iki mūsų dienų

Christiane Montadon

Santrauka


Célestinas Freinetas parodė, koks svarbus yra įvairių mokymo įstaigų moksleivių keitimasis laiškais, kuris, viena vertus, pralaužia mokytojo vienatvę, o, kita vertus, skatina kognityvinius įgūdžius, bendravimo ir emocinius įgūdžius, metodologinius įgūdžius ir socializacijos veiksnius. Laiškas iš tikrųjų atliepia natūralų žmogaus bendravimo poreikį, o susirašinėjimas kaip funkcinė veikla atliepia vaiko domėjimąsi ir motyvaciją, ir tai veikia jo protinius veiksmus. Be intelekto lavinimo, ši veikla turi ir jausminį matmenį. Autorius atskleidžia keitimosi laiškais sandaros modalumus, sąlygas ir reikalavimus. Du abstrakcijos lygmenys, dalyvaujantys reprezentavimo veikloje, kuria naudojasi rašymas, analizuojami remiantis Levo Vygotskio knyga Mąstymas ir kalba, atskleidžiančia raidos artimosios zonos dėsnį.

Galiausiai tiriami šios epistolinės praktikos performatyvūs ir transformaciniai (individualūs ir kolektyviniai) efektai, susiję su klasės klimatu, savigarba ir pripažinimo pajautimu.

Esminiai žodžiai: moksleivių susirašinėjimas, įgūdžiai, abstrakcija, rašymas, kognityvinė ir komunikacinė raida.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/alc.2014.02


Visas tekstas:

PDF (English)