Nuo Kuprelio iki Kentauro: mitopoetinės Igno Šeiniaus potekstės

Eugenijus Žmuida

Santrauka


Straipsnyje svarbiausi lietuvių kalba parašyti Igno Šeiniaus kūriniai proza aptariami iš mitopoetikos perspektyvos, pasiremiama loginės analizės, lyginamuoju, analitiniu-kritiniu metodais, ieškoma „amžinųjų“ temų, kreipiamas dėmesys į personažų kūrimo principus ir lyčių santykius. Dalį „klajojančių“ siužetų Šeinius sąmoningai perkūrė modernistine maniera, transformuodamas žinomus siužetus ir juos praturtindamas sava interpretacija. Tačiau Šeiniaus kūriniuose esama ir fabulų, kurios glūdi kūrinių potekstėje autoriui sąmoningai jų nesuvokiant. Analizuojami abu variantai, daromos apibendrinančios išvados.

Esminiai žodžiai: Šeinius, lietuviškoji proza, mitai, pasakos, „klajojantys“ siužetai, genetiniai ryšiai.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/alc.2017.4


Visas tekstas:

PDF