Lagerių ir tremties pasaulio tiltai lietuvių tremtinių prisiminimuose

Monika Pokorska - Iwaniuk

Santrauka


Straipsnis siekia atskleisti egzistencijos bei kultūrinio tapatumo vaizdavimo būdus karo ir pokario tremties ir Sibiro lagerių lietuvių literatūroje. Antrojo pasaulinio karo metais sovietų įvykdyta Lietuvos aneksija ir okupacija lėmė ypatingą šalies gyventojų naikinimą ir trėmimą. Šią problematiką gvildenanti lietuvių literatūra yra labai įdomi, daugialypė ir turtinga. Tremties ir lagerių tekstai – tai ne tik atsiminimai, dienoraščiai ir laiškai, bet ir esė bei romanai. Autoriai kūriniuose dažnai pabrėžia savo tautos likimą, žmonių patriotizmą. Tremties ir lagerių literatūriniai aprašymai suformavo ištisą deportuoto asmens patiriamų sąsajų ir priklausomybių pasaulį-sistemą. Siekiant sukurti literatūrologinės lagerių literatūros analizės elementų klasifikavimo sistemą, paremtą metaforišku ir simboliniu aprašymu, straipsnyje vartojamos sąvokos: „laiko tiltas“, „atstumo tiltas“, „sienų tiltas“, „kultūrinės integracijos tiltas“, „literatūrinio pasakojimo tiltas“. Tikimasi, kad šie hipotetiniai svarstymai leis į tremties literatūrą pažvelgti iš kitos perspektyvos ir įkvėps atkuriamojo tyrimo kelio idėją.

Esminiai žodžiai: tremties ir lagerių lietuvių literatūra, trėmimas, lageris, atsiminimai, kultūrinis tapatumas, simboliniai tiltai, tradicijos pamatas.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/alc.2017.9


Visas tekstas:

PDF