Nomadiniai ir korespondenciniai diskursai: kelionė į Rytus N. Kazantzakio kelionių laiškuose ir grožinėje kūryboje

Peggy Karpozou

Santrauka


Straipsnis tiria ryšį tarp rašytojo kelionės laiškų ir jo grožinių kūrinių. Kelionių laiškams čia teikiama pirmenybė, į juos žvelgiant kaip į „atviro rato“, apjungiančio kitus rašytojo kūrybinius darbus, sudėtinę dalį ir taip išeinant už tradicinio požiūrio į korespondenciją, pasak kurio, laiškai eina arba prieš, arba po grožinio kūrinio. Straipsnyje analizuojami Nikoso Kazantzakio kelionių laiškai iš Indijos ir Japonijos, parašyti jam dirbant korespondentu 1935 metais. Laiškai, skirti jo žmonai, taip pat paskatino jį parašyti kelionių straipsnius dienraštyje Acropolis ir vėliau – kelionių knygą, pavadintą Japonija-Kinija. Dviejų kelionių į Tolimuosius rytus žurnalas, bei romaną Sodas tarp uolų. Prie šios grupės dar galima pridėti kūrinius, kuriuose rašytojas kelionės patirtį traktuoja iš filosofinės pusės, kaip antai, Dievo išgelbėtojai: dvasinės patirtys ir jo epinę poemą Odisėja: Modernus tęsinys.

Esminiai žodžiai: epistolinis, kelionių laiškai, Nikolas Kazantzakis, Gillesas Deleuze‘as, kelionė, Rytai, moterys.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/alc.2014.05


Visas tekstas:

PDF (English)